
Nežinomybė
Nieks nežino, kas aš toks,
Kam kvėpuoju gėriu jos.
Nežinau, ar šauksmas koks
Šauks mane iki aušros.
Langas… ir už jo tiktai lietus…
Greitai mėnuo šalty bus.
Tie žodžiai, ištarti kažkam,
Ir liks neišgirsti, tik man.
Erdvė ir laisvė būti tik vienam,
Bet ar tikrai to reikia man?
Nei velnio negaliu suprast
Ir taip bijau visus prarast.
Tik muzika, pasiekusi ausis,
Kažkaip, kažkaip ramina vis.
Gal tai ruduo, gal nuotaika bloga
O, gal savijauta tokia?..
ERNESTAS PAKUTKA, 12 klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui













