
Nesilaiko
karpysiu žodžius
segsiu prie medžių
juos vėjas išlaisvins
tarsiu žodžius
jie šalty sustings
į ledo voratinklius
namus apraizgys
įkalins ryto metaforoj
ryte…ryte…
blykštanti saule
nebarstyk obuolių
prie medžio šakų priskretusių
aš vieną pasivogiau
paslėpiau saujoj
šįryt sviedžiau į tave
pavargus saule
drasko pernykščius lapus
pirštai bekraujai
svilina karpinius
vėlyva saulė













