Sako virpa širdis ir žemė slysta iš po kojų,
Sako silpna, lyg sirgtum kažkuo.
Ir atrodo, kad visas pasaulis pakito –
Juoda virsta baltu, o pyktis džiaugsmu.

O žmogau, kiek tau teks dar patirti!
Melski Dievo, kad būtų smagu.
O dabar neskubėki pasveikti –
Ši liga – Meilė vardu

O kai verksi, neapkęsi ar pyksi
Melski Dievo, kad būtų geriau.
Melsk, kad žemė vėl slystų
Kad virpėtų širdis ir būtų šviesiau

Niekada šios ligos nebijoki,
Nebijoki sakyt, kad Myli

12 klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui