Kartais, kai nieko nemyliu,
Aš myliu vandenį…
Jis tyras, skaidrus – jis nedūžta,
Kol nevirsta ledu.

Kartais, kai nieko nelaukiu,
Aš laukiu vėjo.
Jis švelnus, nematomas – jis nepabėga,
Kol nevirsta viesulu.

Kartais, kai nieko neturiu,
Aš turiu tave.
Tu stebuklas, pasaka – tu gyvybė,
Kol nevirsti skausmu.

Simona Podelskytė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui