Laša ant stiklo, laša lašai,
Neša baltai geltonas mintis …
Mūsų svajonių nepamiršai –
Liksim tol, kol diena nesugrįš.

Jausmų lietus išgelbės mane,
Prilijęs į širdį iš tavo akių,
Matau jau tirpstančią save,
Nuo šilto lietaus, geltonų lašų.

Užsidegs žvaigždė, bet lietus nenustos,
Vėjas klaus, kodėl mes nenorim išeit,
Gal todėl, kad jis jungia mūsų širdis,
O be jo- mes maži kaip vaikai.

Kristina Ivanova

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui