Koks džiaugsmas su Tavim sutikti rytą,
maldoj panirus, tartum tėkmėje versmės –
ir ryto tyloje Tavęs klausyti –
gyvybės žodžių iš tyros gelmės –

ištart užtenka Tau tik vieną žodį,
ir juo pripildai širdį sklidinai –
teiki ramybę, viltį ir paguodą –
ir pašauki kartu keliauti į tenai,

kur šuliniai tušti, kur užrakintos durys,
kur nėr šviesos – tamsu, lyg po žeme –
ir kur griuvėsiai, apleisti ir niūrūs –
kvieti ten eit kartu, ištardamas – „Eime! –

eime kartu – dėl mano karalystės,
dėl mano meilės atpirktų širdžių –
eime – drąsos! – Ir nebijok suklysti ,
ir viską vėl pradėti nuo pradžių…“ –

Dėkoju, Jėzau, kad kiekvieną rytą
savo žodžiu Tu stiprini mane
ir mokai tyloje Tavęs klausyti –
ir eit kartu, kai pašauki – „Eime!“