Koks džiaugsmas su Tavim sutikti rytą,
maldoj panirus, tartum tėkmėje versmės -
ir ryto tyloje Tavęs klausyti -
gyvybės žodžių iš tyros gelmės –
ištart užtenka Tau tik vieną žodį,
ir juo pripildai širdį sklidinai -
teiki ramybę, viltį ir paguodą -
ir pašauki kartu keliauti į tenai,
kur šuliniai tušti, kur užrakintos durys,
kur nėr šviesos - tamsu, lyg po žeme -
ir kur griuvėsiai, apleisti ir niūrūs -
kvieti ten eit kartu, ištardamas - „Eime! –
eime kartu - dėl mano karalystės,
dėl mano meilės atpirktų širdžių -
eime - drąsos! – Ir nebijok suklysti ,
ir viską vėl pradėti nuo pradžių...“ –
Dėkoju, Jėzau, kad kiekvieną rytą
savo žodžiu Tu stiprini mane
ir mokai tyloje Tavęs klausyti -
ir eit kartu, kai pašauki - „Eime!“