Tu – angelas, kiekvieną naktį sėdi prie manęs,
Sparnais užkloji, šypsena supi,
Akių šviesa sušildai, mano angele,
Sapnus gražiausius delnuose neši.

Kai man sunku, tu visuomet būni šalia,
Bet niekad dar tavęs aš nemačiau.
Sakyk, gal nors truputį panašus esi į mažą
Garbanotą angeliuką iš pamirštų vaikystės paveiksliukų?

Kad tau nebūtų šalta, mano angelėli,
Kas naktį saugoti sapnus gražius,
Aš tyliai paprašysiu vėjo,
Kad jis padėtų man pasiūti tau šilkinius rūbelius.

Iš juoko, šypsenos ir iš svajonių
Aš marškinėlis tau pasiūsiu lengvučius.
Iš sidabrinės ašaros nuo liūdno skruosto
Išausiu tavo marškinėliuos langučius.

Janina Simanavičiūtė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui