Meilė tai nuostabus dalykas
Ir jis labai mums reikalingas.
Ji praskaidrina šaltinius ir upes
Ir mūsų mažas širdeles.
Meilė tai viskas pasauly
Ir medžiai, ir pievos, ir krūmai.
Meilė bus su mumis ilgai, ilgai
Ir suteiks mums džiaugsmo daug labai.
Ji saugos, lydės mus keliuos amžinai
Ir gins nuo pavojų jinai tiktai jinai.
5a klasė
Prienų ,,Ąžuolo” vidurinė mokykla
Prienų rajonas
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Mylėk mane tik dėl manęs –
Ir naivią, ir protingą.
Mylėk mane tik dėl manęs –
Ir paprastą, ir išmintingą.
Mylėk kaip vėjas, kaip lietus,
Mylėk kaip saulė žemę myli;
Ir paukščiai suka štai lizdus,
Ir žvaigždės groja tyliai.
Aš čia – esu,kokia esu,
Nepanaši į tą, kur nori tu matyti,
Aš čia – jau ranką štai tiesiu –
Eime po žemę manąją apsidairyti.
Drauge gelmėn, dangun drauge
Į ateitį, kur mus jau šaukia;
Ir kursime nuo šiol drauge
Gimtinę sieloms, kur išsiilgę laukia.
Mylėk mane tik dėl manęs –
Ir naivią, ir protingą.
Mylėk mane tik dėl manęs –
Ir paprastą, ir išmintingą.
Mylėk mane…
Sudie – tai paskutinis mano žodis
Sudie – ant visados
Nereik man tavo meilės nei paguodos
Nors taves niekad, niekas neatstos.
Atleisk, kad aš tave mylėjau,
Kad mylima norėjau būt labai
Atleisk, kad aš tavim tikėjau
Galbūt ir skiriasi keliai.
Tau nusišypsojo mano saulė,
Vėjas ranką ištiesė, nulenkdamas šakas.
Mano meilė aplėkė pasaulį
Ir sugrįžo į tavos širdies gelmes.
Nustebai: kaip viskas sužydėjo!
Ir kodėl tau žmonės šypsosi staiga?
O širdies kampely meilė suspurdėjo
Ir nusprendė būt kantri – kol rasi ją.
Ne ėjai – skridai, žvaigždes pasiekt galėjai.
(Mano meilė džiaugės už tave).
Pagaliau, užmiršęs nuoskaudas vėl patikėjai,
Kad širdim apglėbti nori ne pasaulį, o mane…
Nenusimink jei kartą bus tau liūdna
Jei verks širdis, neverki tu.
Žinok, gyvenime ne taip dar būna
Gyventi visada sunku.
Tai nebuvo meilė, tai tiktai jos aidas
Tai nebuvo meilė, tu gerai žinai
Juk tu nemylėjai, gal džiaugiais manim
Šypsena viliojei ir žaidei manim.
Tu nesakyk, kad vasaros negaila,
Rasos lašelių, saulės spindulių
Tu prisimink pirmosios meilės dieną
Ir tą ramunės žiedą, kai būriai ” Myliu”
Džiaugiais tada, iš laimės net šypsojais
Ir svajones barstei tu lyg gėles
Apie gyvenimą mažai kada galvojai
Ir tik beviltiškai skaitei eiles
Nežinau kas jam širdį žadėjo
Kokią laimę jam būrė žiedai,
Bet patarčiau mylėti tik vieną
Kurį verta mylėti tikrai.
Leista mylėti, bet neilgai
Leista bučiuoti, bet atsargiai
Leista dalintis meilės jausmais,
Bet tik su vienu, o ne kitais.
Pasakyk, ar yra pasauly laimė ?
Nes gyvenimo tikslas tik ji,
O gal jos vietą užėmė meilė
Ko pasauly išvengt negali.
Nemylėk to, kurį pamatė akys
Neglauski to, kuris yra šalia.
Mylėki tą, kurį širdis įsakė
Nors būtų jis kitam krašte.