Kiek daug paklausti dar tavęs norėjau,
O tu jau išėjai, jau palikai.
Tu lyjant palikai mane be skėčio
Ir ligi šiolei ten pasilikai.

Ar nenorėtum kada nors sugrįžti?
Ar dar prisimeni kada mane?
Kaip aš neleidau tavo šypsenai nuvysti
Lankydavaus tyra žvaigžde tavuose sapnuose.

Ar dar širdy laikai tą ryškią žvaigždę,
Kurią mes įžiebėm danguj, kai pirmąkart mane pabučiavai?
Paskui, mėnuliui užsimerkus, tu ant mano kelių tyliai užmigai.

Lyg kūdikio – nekaltos tavo akys buvo.
Ir švelnūs lyg žiedai tavo plaukai.
Kiek daug tau pasakyti aš norėjau,
O tu, žmogau su skėčiu, išėjai ir palikai.

Janina Simanavičiūtė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui