Mes- žmonės iš gatvės- lyg paukščiai pilki
Prabėgam akim nepažįstamą tylą.
Kas norėjo- dainavo šiąnakt mūsų būry,
Kas norėjo- išgirdo, kaip saulė pakyla…

Kai meilės nereikia, bet myli visvien,
Nebylūs dainuoja už vėją garsiau,
O kurčias išgirdo, kai jam pasakiau:
– Atsimerk ir pasaulį matysi geriau.

Mes gatvėje vaikštom ir renkam mintis,
Vėjas drasko suplėšytas kelnes.
Kas norės, tas ateis, visą tiesą sakys –
Mums nereikia vaidybos, nereikia apgaulės.

Kai tuščias pasaulis – tik miestai pilni,
Bėga kraujas, nors nėra žaizdų.
Mano saulė pakilo tuštybės šaly,
Mano dainos aukščiau debesų.

Jonas Jovaišis, 10c klasė
„Šilo” vidurinė m-kla
Ukmergės rajonas

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui