Jeigu neskirsto
Amžina būtis
Jauno ir seno,
Pasirenka tiktai lemtis-
Gyvybe džiaugiasi,
Ilgai gyvena,
Kieno ilgam
Išlieka atmintis.
Pasiimam dažniausiai Dantę-
Iš jo alsuoja išmintis,
Žmogaus gyvenimą
Trejybėje suskirstęs
Dėl mūsų ydų
Bado kiekvienam akis.
Dažniausiai skaitom ,,Pragarą”-
Gal jaučiam kančią,
Gal ji arčiau širdies…
Kiekvieną dieną
Žiūrime į dangų,
O rojų matom
Tiktai iš šalies…
Labiau nei Don Kichotą-
Mylim Šancą Pančą
Dėl jo geros širdies.
Kas buvo pasakyta ,,Odisėjoj”
Apie žmogaus istoriją
Lig pat mirties,
Visi išminčiai
Maža ką pridėjo-
Tiktai paantrino, atkėlė…
Arčiau mūsų buities.

2008