Jau paskutiniai medžių lapai krinta ,
Atsidengė plika tarsi grėblys šaka
Ir saulės spindulys retai aplanko ,
Pradingo ant kalvų kilimų žaluma.
Tik upės iš dangaus gyvybę semia
Ir bėgdamos gurgena jau tuščiu dugnu.
Žilvičiai jas palydi į kelionę
Tarsi sakydami,kad lauks tik jų…
Ištikimybę sakosi prisiekę
Gražuoliai kėkštai ir zylių pulkai.
Kokia nepaprastai graži svajonė-
Pavasario sulaukti taip visiems
Po sprogstančiais žilvičiais ,
Gelsvai pražydusiais klevais…
2008