Žiemos ankstyvas rytas – dar tamsu už lango –
o žvaigždės tokios ryškios! – šiąnakt šalo.
Žvelgiu į gilų, juodą ir žvaigždėtą dangų
ir laukiu aš tavęs, sugrįžtant į namus
prie staltiese baltai užtiesto stalo.

Už lango – kaustantis ledinis šaltis,
atvėsęs židinys namuos – prie stalo tuščios kėdės …
bet tik pažvelk! – baltai užsnigo mūsų kaltės
ir virto staltiese balta ant stalo,
kur vėl pražydo nuostabus lelijos žiedas –

Žiemos ankstyvą rytą, nors tamsu už lango
ir visą ilgą naktį baisiai šalo –
skaisčia šviesa lelijos žiedas apšviečia tą juodą dangų
ir tavo kelią į namus –
prie staltiese baltai užtiesto stalo.