Mėnulis pakyla virš apsnigto miško,
Tylu. Snaigės krenta ir krenta …
Miega žmonės, gyvūnai, paukšteliai sparnuočiai,
Tik vėjas sau vietos neranda.

Jis paeina, sustoja, apžvelgia laukus:
Kaip tuščia, kaip balta, nyku.
Tačiau vietos žaidimams lig valiai čia bus,
O “pūgai” pažaist – su kaupu.

Nusišypso sau vėjas ir pradeda šėlti.
Supasi, skraido po mišką, po lauką,
Sušalę medeliai dejuoja ir braška,
O vėjas, bežaisdamas “pūgą” vis kaukia.

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui