O meile, meile, o skaisti gėlele,
Pražydai tu širdies manos gelmėj,
O tavo pumpuras, švelnus ir gležnas,
Nedrąsiai skleidžia mylinčias rankas.

Tyrumas šis – tarsi rasos lašelis,
Vis virpantis rytiniuos spinduliuos.
Ar gali žiedas, pakviestas gyventi,
To dieviško šaukimo nepajust?

Dėkoju tau, o Motina Žemele,
Kad syvų savo žiedui šiam davei.
Dėkoju tau, šviesi Saulele,
Už galią, kurią tu mums teiki.

O meile, meile, plazdanti liepsnele,
Skaistusis spindulėli šventas,
Sujunk mane su amžinu šaltiniu,
Tikrosios Meilės skleidžiama šviesa.