Ruduo. Ir vėl ruduo
Toksai eilinis, regis,
Išvargę ir pajuodę
Stiklinės namo akys …

Jau gluosnis patvory
Susimetė į kuprą,
Skarotame glėby
Eglužė saugo dukrą.

Čia putinas raudonais
Karoliais apsisegęs,
Balose atsispindi
Nuplikę medžių žvakės.

Galugatvy žibintas
Nuleidęs galvą girgžda.
Rytais įbridęs namas
Į spalio miglą tirštą.

Išbrist iš jos negali
Ir ašaroja akys.
Ruduo. Ir vėl ruduo
Toksai eilinis, regis.

Eglė Brazdžiūnienė