Kaip feniksas iš pelenų,
Aš pakilau iš savo purvo.
Ir Tavo Meilės vedamas
Į doros kelią aš einu.
Gyvenimą kitą kuriu.
Koks gailestingas man buvai,
Kad nuopuoly nepalikai.

Kaip feniksas iš pelenų
Ėjau, kritau ir vėl kilau.
Stebėjai mane laukdamas
Visad jaučiau – šaukei.
Kantrus buvai – laukei.
Nors melą rinkausi, ne tiesą,
Siuntei man savo šviesą.

Kaip feniksas iš pelenų
Ėjau iš blogio labirintų.
Pagalbą Tavo jausdamas
Aš supratau, kad mane myli.
Tvirtai tikėjau – neapvylei.
Tu gailestingas man buvai
Ir klystkeliuos nepalikai.