Meilę
skelbiantis balsas-
be pradžios ir pabaigos-
visai arti.
Akimirksniu
jis-mano viduje-
švelnus,hipnotizuojantis,
visus kitus garsus sugeriantis balsas
tirpdė kūną
beribiam meilės šauksme
kartu su akimirkos troškimu,
kad balsas ištaręs žodžius
“Aš myliu”
ir kūne apsigyvenęs,
išlaisvintų laiką be meilės
“iki” ir “po” ir
išsaugotų skaidrią erdvę
sielos judėjimui
būsimajame laike.
Sąmonės akimirka-
išduoda deja,mano pačios balsą-
vienatvės balsą,
kuris pasklidęs po visą kūną,
įdvasina kiekvieną kūno ląstelę
pasikartojančių žodžių
“Aš myliu tave”
būtimi bei jų slapta prasme.