ašarėlė nuriedėjo,
skaudžiai veidu nutekėjo,
skausmo apimta širdis,
stūgavo lyg koks žvėris…
Nežinau ar tai vienatvė-
gal čia džiaugsmo užmarštis?
Gal iš viso čia tuštybė,
ne pilnatvės spindulys?
Ar besaikis ilgesys,
vėlei bus man lyg naktis?
Ar skausmingas liūdesys
mano sieloj vėl atgis?
Lyg strėlė aštri vienatvė,
sužeidė mane,
aš jai vėlei pasiduosiu…
Koks skirtumas – esu Viena!