Išgijo širdyje randai-
Prabėgo skaudžios dienos
Užmaršumo metai…
Ne pirmą kartą galvą nulenkiu
Prie amžinybėn ne laiku išėjusių ,
Vėlinių naktį dar žvakutėmis
Vis šviečiančių kapų.
Jų tyloje jau niekas nebešaukia ,
O atmintis klajoja praeity.
Šį vakarą žinau-
Čia daugelis trumpam priklaupia
Ir tarsi gėlės lieka vienišos
Prie šalto marmuro ryškių vardų .
2008