Suskirdo lūpos ir rankos.
Pirštų galiukai pagelto
labiau už cigarečių filtrus.
Į panages prinešė dulkių.
Akys paraudo, lyg būčiau
pernakt jas trynusi
kumščiais.
Kokia laimė nejust sterilumo!
Koks akibrokštas –
išguit laikinumo savijautą,
kai kūnas vatinis,
o sieloje vėjai švilpčioja.