Vakaro vėjas traukė į rytus,
Į miestus, į kraštus niekad nematytus.
Ir rankoj suspaudęs gėlę nuvytusią
Patraukė toliau jis į rytus.

Kelionės galo visai nesimatė,
O vėjo širdis vis plakė ir plakė…
Ir vakaro vėją toks šaltis pakratė,
Bet galo vis tiek nesimatė.

Jau rytas…
Ir vėjas pavargęs nukrito…
Pasiekė jis kraštus niekad nematytus,
Niekad nematytus, niekad nematytus…

6c klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui