sultingos tingios seno sodo šakos
su mirusių šventųjų aureolėm
nuo bodžiai šnekas, kaip šventiesiem sekas
minkštam šaknytam seno sodo guoly

kas jiem sapnuojas – buvę nepraėję
kokie juos lanko ateities regėjimai
kas esam mes, kas buvom, būsim – kas
kuriuos sumes į ugnį kaip šakas

ruduo ugninis – paskutinės žinios
šaknis vanduo užeina geležinis
ir šnypščia vienas kitą išpažinę

ugnis, vanduo ankštam šventųjų guoly
po amžinojo sodo aureolėm
žydėjimas mus siaučia rudeninis

1985.VI.29

Braziūnas V. Suopiai gręžia dangų: Eilėraščiai. – V.: Vaga, 1998. – P.10.