
Užmarštis
Labas.
Girdėjau baleriną pamiršai,
Kuri tau šoko
Prie kavinės laiptų,
Kuri užstatė šypseną…
Juokai?
Tau taip,
O mano mintys
Violetinės ir kvailos,
Kaip tie puodeliai,
Išraižyti piešiniais.
Labas, ar dar klausais?
Svajokli,
Užtrenkęs man prieš nosį
Spiegiančias duris,
Beproti tu,
Iškraipęs klasiką
Šlykščiu žargonu,
Išpylęs kavą,
Trenkęs man melu.
Kaip nekenčiu tų
Violetinių lelijų,
O gal jos buvo baltos?
Nežinia…
Tiesiog parklupo balerina
lyjant,
Ją sutrypė
Praūžusi minia.
Tau mano balsas keistas?
Aš sloguoju,
Tas vakaras ilgai man šmėkščios
kambary,
O tu ramus?
Na, apie ką galvoji?
A, suprantu,
Apie kavinėj pamestus raktus.
2008 03 22













