Uždeki viltį, Viešpatie, kai nėr vilties,
kai tokios sunkios užsklęstos vienatvės durys -
ir vėjas alkanas šaltoj širdies pašiūrėj
pažadina tamsius šešėlius praeities –
ateiki, Viešpatie - nes tiktai Tu žinai,
kaip atrakint duris širdies pašiūrės
ir viltį kaip uždegt, kad dingtų niūrūs
šešėliai - ją paliktų amžinai –
užeiki, Viešpatie, šviesa savo apšviesk
širdies pašiūrę - tą apleistą vietą -
kur buvo tiek tikėta, tiek mylėta -
bet liko tiktai tuščios sienos - be vilties...
Uždeki viltį, Viešpatie, tamsioj nakty,
kad Tavo šviesoje atgytų šitos sienos
ir aš žinočiau, kad esu ne vienas,
bet Tu širdies pašiūrėj mano gyveni.