Man taip beprotiškai pašėlusiai ramu
Man sukasi galva dėl to ką aš dabar jaučiu
Man noris rėkti ir tylėt vienu metu
Man norisi laikyt tave bei leisti eit savu keliu…
Aš noriu bėgt laukais ir mėgautis vasaros gaiva
Tačiau dar noriu pasidžiaugti ir stingdančia žiema…
Aš noriu atsigulti ant žalios ir kvepiančios žolės
Bei čiuožt ant pilvo nuo pusnies iki pusnies…
Man reikia pamatyti tas mėlynas akis
Man reikia jaust kaip daužosi širdis…
Ir nieks jau nesudrums ramybės galvoje
Dėkoju tau kad gyveni tu manyje…

2005 kovas
Ernestas