Tu,
Kuris vaikštai mano širdy
Lyg vėjas rugių lauke,
Tu žinai –
Koks gležnas, bet gajus yra daigas,
Koks liaunas pažado stiebas,
Koksai beribis žydėjimas,
Kaip tyliai sunksta branda
Ir išdžiūsta maitinančios gyslos,
Virš ražienų įsiplieskia žvaigždės
Ir tuštėja lizdai, atidavę
Žemei – kas kilę iš žemės
Ir dangui – kas iš dangaus…

Tu,
Kuris vaikštai mano širdy
Lyg vėjas rugių lauke,–
Tu visada.