Ugnį paeiliui sriūbčiojant putojančios kibirkštys
Lanksčiom adatom aitriai sminga
Ir tirpsta po oda virpantis plienas.

Ausys virsta geležinkelio stotimis
Guluos ant kilimo, šitaip siūbuoja
Ir dunda, kvepia anglim ir švilpukais

Tada, kai traukiniai švelniai trinasi šonais
Apsitraukiu žole, kaip kailiu.

Vystantys akių vokai lipnūs žiedlapiai.

Akmuo, iš po traukinio spriegtas
Čekštelėdamas dryksteli mano kailį

Kruvinom signalinėm vėliavėlėm
Aguonom laukinėm pasrūva

Iki ryto laižaus, kol užmiegu.

Agnė Žagrakalytė