Tu pasakai tik pora žodžių,
Ir jie jau kvepia gerumu.
Tikiu – nuskynus glėbį rožių,
Jas padarytum be spyglių

Ir, susitikus patį velnią,
Jį išvalytum nuo blogų minčių.
Taip, kaip aplankius seną kelmą,
Žydėt suteiktum daug vilčių.

Dabar man pradeda aiškėt,
Kur dingsta pasaulinis gėris.
Ir tas, kuris prives tave kentėt,
Iki mirties nebežinos kur dėtis.

O sako, angelų nėra.
Man regis – tokį sutikau.
Užkrės, tikiuosi, gerumu mane,
O gal aš apsirikau.

ERNESTAS PAKUTKA, 12 klasė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui