To taip nėra. To taip nebuvo.

Norėjau to šventoriuje.
Sakau, šįkart šventoriuje!
Jis pasakė – šventvagystė.

Tada aš pastačiau savo šventyklą.
Iš grybienos ir žiedadulkių
Šnabždančiais mėnesienos parketais
Ant riedučių driadėms prazvimbiant
Klauptai į dangų lapoja
Didmiesčio parkų kodylais
Pulsuojančios laikrodžių švytuoklės
Tiksėjimu įlenkiančios kraujagysles
Gurkšteliu gomurį kutenančios giesmės
Smilkiniuose sproginėjančios saulės
Ištrykšta vitražų dėmelėm ant skruostų
Šakų šešėliais linguojančios langų kryžiavonės
Lūžinėjančių smilgų vargonai
Žiogų kojelių stygos
Boružės sparno klavišai
Nakties spragsėjime
Šnara traukiniai
Plaučių žiedlapiams skleidžiantis
Lūpom nukarpant žvakes
Paėmiau jį už rankos
Žengiau žingsnį į šoną
Ir tai padariau.
Ir tai padariau
Šventoriuje.

Agnė Žagrakalytė