Tikroji prigimtis

Bijau jausmų,kai šiluma užplūsta
Ir siela kyla į žvaigždes ,
Kai nežinioj bijau paklysti ,
Nes nemanau,kad kas mane suras.
Ir nežinau ,kur galima nuklysti ,
Kai žingsniai dunksi po gatves…
Einu Siaurąja ir bijau paslysti-
Tada ir vėjas kaip šapelį
Kažin kur nuneš.
Ne menko atpildo už triūsą ,
Ne netekties-tik užmaršties bijau ,
Kai skersgatvyje gatvių šviesos lūžta ,
Į juodą stulpą atsitrenkt bijau.
Nejaugi galima nuslysti
Per sniego taką į gilias pusnis ,
Bet nesustosiu po žibintais –
Eiti ,klysti yra tikroji mano prigimtis.
2008