Tu man atleisk,
Dažnai aš klydau,
Dažnai į nuodėmę bridau,
O pasirinkus kelią slidų
Aš nuo tavęs tolyn slydau.

Tu man atleisk.
Aš tarsi medis
Skleidžiaus ir vėl lapus mečiau.
Kažko ieškojau. O suradus
Nurimt galėdavau. Tačiau

Ne man lygus,
Begrumstis kelias,
Ne man šiltadaržio dirva.
Man lauko vėjas, klonis žalias
Ir taurė laisvės sklindina.

Tu man atleisk,
Kad nemokėjau
Ramiai ir pamažu rusent.
Atleisk už tai, kad nenorėjau
Anksčiau už vakarą pasent.

Eglė Brazdžiūnienė