Paklausyk, gieda žvaigždės nebylios.
Danguje, akyse, ežeruos.
Tik neverk, neskandinki žvaigždžių.
Juk aplinkui tiek daug rasos.

Kam dar mažas lašelis ant skruosto?

Aš panersiu rankas į verkiančią žolę.
Raudantį žiedą suspausiu delnuos.
Kad skaudėtų ne tau, o kam nors,
Ką mylėti galiu, bet nemoku.

Vėl tas mažas lašelis ant skruosto.