Inesei Zanderei

kapas bažnyčios rūsy akmeninis ir tuščios žvaigždės
nunoksta ir bliūkšta po kojų krituolės švendrynuose
kryžių dienoj dzūkių kregždės skandinas tiesiausiai
neria į paukščių dausas kur baltramiejaus varlyčiai
užgytom gerklėm lauks išganytojo zieduonio kregždės
kregžda galugerkly mėlyno šlynžemio dugno vimdo mi-
rėsį – gėrėsies dailidės namdario darbu tavimi dėtas
gėrėčiaus ir aš neužkalk neužmūryk manęs aklinai aš
buvėjas mažyčio kalėjimo mėlynom seilėm lipdyto ant
nepasiekiamos didžio kalėjimo sienos per vasarą kai
inesė rašė dvi, ei! eilutes kas pratęs?
kalėjimo
mažyčio kalėjimo mėlynom seilėm
ir aš neužkalk neužmūryk manęs
dailidės namdario
galugerkly mėlyno šlynžemio dugno
lauks išganytojo
į paukščių dausas kur baltramiejaus
dzūkių kregždės skandinas po kojų
kapas bažnyčios rūsy akmeninis ir tuščios žvaigždės
nunoksta ir bliūkšta krituolės švendrynuose
kryžių dienoj tiesiausiai
neria varlyčiai
užgytom gerklėm zieduonio kregždės
kregžda vimdo mi-
rėsį gėrėsies darbu tavim dėtas
gėrėčiaus aklinai aš
buvėjas lipdyto ant
nepasiekiamos didžio sienos per vasarą kai
inesei namą rentei su kiaurų kregždrodėlių langelėm

Braziūnas, Vladas. Užkalinėti. – Vilnius: Vaga, 1998. – P.35.