Tai ne paukštė klykė viena,
O širdis sužeista kvatojo,
Svajonių naktis keisdama
Į gilų ir sunkų miegą.

Ir ne ašarom lijo dangus,
O pavasaris žiedlapiais snigo
Jis karščiu atšaldė jausmus
Ir iš žydinčių sodų išvijo.

Ant blakstienų išaugo rasa
Ir blizgančiu perlu žydėjo.
Karštas vaisius noko skausme
Jo skonis sūrus tavęs neviliojo.

Ne tavo lūpos vaisių skynė
O paukštė paklydus gaivinos
Žaizdotus sparnus tyloj gydė.
Išdžiūvo blakstienos. Širdis nurimo.