Laimė lekia tolyn lyg pašėlusi paukštė.
Nusineš su savim ji ir tavo jausmus!
Taip norėsiu pakilt į tą tolimą aukštį,
Bet kuždės man širdis, kad jau per vėlu…

Pasiliks tiktai svajos, tik neblėstančios viltys,
Bet tavęs jau nebus: tu išeisi slapčia!
Minioje aš ieškosiu to svaiginančio žvilgsnio
Ir tos meilės, kurią palikai manyje…

Veidą plaus jau ne ašaros – kraujas žibės,
Bet širdis nenurims: ,,Kur gi tu?”
Aš maldausiu: ,,Suteik man nors lašą vilties,
Nors meluodamas tarki myliu…”

II kursas KP-7 grupė

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui