Seniai viena-prie žemės prisiglaudus
Priglaudžia vienišus kitus-
Dar vasarą žole gražiai apaugus ,
O žiemą miškas visada tylus…

Dabar tiktai žvėrelių pėdos aiškios-
Ant sniego trikampėliai-daug ir apvalių …
Bet šiuo metu mažai kas šiaip sau vaikšto ,
Baisiausias žvėris-šautuvas ir jo žmogus.

Per girią aidi stirnos baimės šauksmas ,
Vaitoja jai pritardama sušaudyta giria…
Kaip reiks rytoj ten koją kelti -savęs klausiu ,
Ant sniego- kraujas su žiaurumo žyme.