Gyvenimas išmoko
Slėpti skausmą
Ir nuo savęs, ir nuo savų...
Gal taip geriau
Dalintis džiaugsmą
Nepaimant jo iš kitų.
Nėra kalneliuose
Brangakmenių nei aukso,
Bet daug pavasarį
Žibučių ant šlaitų-
Virš jų eglutės,
Pušys aukštos
Dar maudosi ir prausias
Krapnojančiu, paskutiniu
Sniego lašu ,
O samanos, šakelės sausos
Pridengia, saugo
Žibučių mėlynas akis
Nuo rankų negerų...
Sustoju prie eglutės prisiglaudus.
Žinau-turėčiau džiaugtis,
Kažkodėl verkiu.
2008