Netoli nuo mano namo,
Kur susirenka vaikai,
Stovi senutėlis kelmas –
Juo ropoja vabalai.

Kartais jų čia nesimato,
Ir mes žaidžiame namais,
Kartais juos kažkas iškrato
Ant kelmelio ties žaislais.

Vieną dieną ėmėm sekti,
Kas gi čia per padarai.
Pasirodo, skruzdėliukai
Mažutėliai – dar vaikai.

Eina vorele sustoję
Per nusenusį kelmelį,
O paskui žemyn ropoja…
Geras! Negi į darželį?

Na ir įdomi tvarkelė
Vasarą, kaip ne visiems –
Be atostogų darželiai
Tik mažytėms skruzdėlėms.

O tėvai tuo tarpu pluša –
Mūsų – ne mažiau nei jų.
Gal ir mums reikėtų eiti
Į darželį skruzdėlių…