nupiešiu tau pievą iš savo jausmų,
ir jis bus spalvotas, skaniausių kvapų…
tapysiu tau baltą pienės pūkelį,
lyg mažą ir trapų švelnumo lašelį…
kvapnią leliją ežero balto,
krislą šilumos, kad širdys nešaltų…
pabaigai rožę nupiešiu raudoną –
aistros ir meilės galingą valdovę…
vingiuosiu teptuką per drobę bespalvę
savo jausmams suteikusi spalvą,
nupiešiu paveikslą, kuris kalba tiesą
apie degančią širdį ir sielos pavėsį…