Poezija yra…
Jau taip seniai mane kankina,
Taip jau skaudžiai degina
Ieškojimas atsakymo
Į klausimą,
Kurio galbūt visai nėra:
Kur slepiasi poezija
Ir kas yra poezija,
Ir kam ji reikalinga
Šiam nerimstančiam,
Šiam laimės neatrandančiam
Pasauliui?..

Poezija yra…
Aš nustebau,
Kai šį pavasarį
Naujai savęs paklausiau:
Kas yra poezija,
Ir kai širdis,
Ieškojimo vargingo iškankinta,
Tą mano klausimą
Atgręžė prieš mane:
O kas nėra poezija?

Poezija yra
Žolės dygimas
Ir obels žydėjimas,
Ir paukščio pastanga
Susukti lizdą medyje,
Ir geležinis traktoriaus dainavimas,
Ir tas artojo nerimas
Dėl sėklos pabertos
Ir galimų šalnų…
Pavasarinis rūpestis
Ir džiaugsmas,
Dar negimęs,
Ir vilties žaliavimas
Yra poezija.

Poezija yra
Laukimas
Ir trapus tikėjimas,
Kad bus karšta, derlinga vasara
Ir kad ruduo skambės
Linksmom vestuvėm,
Pabaigtuvėm…
Sūriausias prakaitas,
Aitriausias nuovargis
Ir ant delnų suveltos pūslės,
Sąnarių skaudėjimas
Yra poezija.

Poezija yra
Veržimasis į darbą –
Į esimo prasmę,
Į žolės dygimą
Ir obels žydėjimą,
Kuris ne pats sau tikslas,
Tik troškimas
Duoti vaisių…
Savęs į sėklą perkėlimas,
Ir slaptingas lieptas,
Amžinybėn tiesiamas,
Yra poezija.

Poezija yra
Mirtingos laimės
Nemirtingas mirksnis,
Gyvybės atgijimas
Ir žmogaus pasilikimas
Žmogumi
Net po mirties,
Po nupuolimo,
Po savęs atsižadėjimo,
Po sutryptų sapnų…
Tikėjimas žmogum
Ir didelio tikėjimo nešimas
Ateitin
Yra poezija.

Poezija yra
Senuko mano tėvo –
Sodininko –
Vaikščiojimas keliais
Apie obelis
Ir negalvojimas,
Ar vaisiaus jis sulauks,
Ar nesulauks…
Mano dukros neklaužados
Siautimas
Po tvarkingą sodą
Ir šakelių žydinčių
Nerūpestingas lankstymas
Yra poezija.

Poezija yra…
Kai šį pavasarį
Širdis apsuko klausimą –
Kankintą užkankintą –
Ir paklausė:
Kas nėra poezija,
Man nė per nago juodymą
Ramiau nepasidarė…
Aš tik jaučiu,
Aš tik žinau,
Kad šitas neramumas –
Geras
Ir palaimintas,
Kad jis –
Yra poezija.

1973

Jonynas, Antanas. Rugsėjo pilnatis: Poezijos rinktinė. – Vilnius: Vaga, 2003.