Šešėliai-saulės kūdikiai.
Prie medžių šypsos saulė –
Kamienais bėga iš paskos
Juoda lyg nebūtis grėsmė.
Net mėlynas dangus
Ir vėjo gūsis nenuplauna-
Į kelią lydi jie abu ,
Kaip visko pasekmė…
Nėra prasmės prašyti saulę ,
Kad kiltų virš galvos ,
Kur driekiasi erdvė.
Tada nejustum gal pilnatvės –
Žemės druskos reikia ,
Kad kreivam veidrody
Matytum kitą …ir save.
2008