
Sąstingis
Vangus ir šaltas,
truputį kaltas,
ryte sukaltas,
o veidas – baltas…
„Brr… kaip man šalta –
pliušinis paltas
nešildo…“
– Nepykit, žmonės,
iš jūs malonės
juo šildaus…
O jis nekaltas,
kad gimė šaltas,
kad veidas baltas,
kad žiemą kaltas –
tiktai aptingęs
švilpčioja svingą.
Įstringa,
stingdo,
minga.













