Lenktyniauja,raitos
Bangos ties krantu. –
Trys žvejų mergaitės
Sukasi ratu.
Jas rausvai nudažo
Saulė leisdamos. –
Krykščia jos ir grąžos
Ligi sutemos.

– Jau saulelė miršta!
šokim iš vandens!
Laumių ilgi pirštai
Tuoj bangas kedens.

Juosta vandenėlis –
Oi. nyku, baisu!
Laumės undinėlės
Griebia už kasų!

šoka vyresnioji
Iš bangų smagiai;
šoka ir antroji,
Rengiasi skubiai.

Eglė tik jauniausia
Vandeny dar vis:
Baltą veidą prausia,
Taškos lyg žuvis.

– Egle, nebelaukiam!
Einava namo!
Slibinai atplaukia,
Veizėk, sutemoj —

Gąsdina ją sesės.-
šoka ji staiga
Ir kasas šviesiąsias
Gręžiasi nuoga.

Marškiniais jau velkas,-
Klykteli balsu.-
Kas? nejaugi vilkas!
Ir visom baisu.

Stebisi mergaitės,
žiūri visos trys:
Tūno susiraitęs
Marškiniuos žaltys.

Pagalį vyriausia
Tveria į nagus;
O žaltys ją klausia –
Kalba lyg žmogus:

– Gražumu pamesiu,
Mušti nereikės –
Jeigu tavo sesė
Už manęs tekės.

Eglė – ta švelnutė,
Nuotaka jauna –
Ji skirta man būti
Mylima žmona.

Seserys atšoko:
Jo nebišvaryt
Nebėra čia juoko.
Kas gi, kas daryt?

Vakaras ant lauko,
Vakaras visai. –
O bangose plauko
Kruvini gaisai.

– Tu pasižadėki –
ėmė jos šnekėt. –
Pažadai tie – niekis,
Tau nereiks tekėt

Tai ne bangos marių
Kuždas paslapčiom –
Eglė žodį taria
Lūpom drebančiom. –

O seselės juokias:
– Sąlyga gera!
Judviem susituokus –
Bus graži pora.

– Prižada – tekės ji, –
Marškinius palik
Pas tėvelį tiesiai
Piršlėmis atvyk

Ir žaltys bekojis
Dingsta sumtemoj. –
Seserys kvatojas
Eidamos namo.

Eglė net pamiršo:
Kas gi betikės,
Kad žaltys jai piršos,
Kas už jo tekės?