Lenktyniauja,raitos
Bangos ties krantu. -
Trys žvejų mergaitės
Sukasi ratu.
Jas rausvai nudažo
Saulė leisdamos. -
Krykščia jos ir grąžos
Ligi sutemos.
- Jau saulelė miršta!
šokim iš vandens!
Laumių ilgi pirštai
Tuoj bangas kedens.
Juosta vandenėlis -
Oi. nyku, baisu!
Laumės undinėlės
Griebia už kasų!
šoka vyresnioji
Iš bangų smagiai;
šoka ir antroji,
Rengiasi skubiai.
Eglė tik jauniausia
Vandeny dar vis:
Baltą veidą prausia,
Taškos lyg žuvis.
- Egle, nebelaukiam!
Einava namo!
Slibinai atplaukia,
Veizėk, sutemoj --
Gąsdina ją sesės.-
šoka ji staiga
Ir kasas šviesiąsias
Gręžiasi nuoga.
Marškiniais jau velkas,-
Klykteli balsu.-
Kas? nejaugi vilkas!
Ir visom baisu.
Stebisi mergaitės,
žiūri visos trys:
Tūno susiraitęs
Marškiniuos žaltys.
Pagalį vyriausia
Tveria į nagus;
O žaltys ją klausia -
Kalba lyg žmogus:
- Gražumu pamesiu,
Mušti nereikės -
Jeigu tavo sesė
Už manęs tekės.
Eglė - ta švelnutė,
Nuotaka jauna -
Ji skirta man būti
Mylima žmona.
Seserys atšoko:
Jo nebišvaryt
Nebėra čia juoko.
Kas gi, kas daryt?
Vakaras ant lauko,
Vakaras visai. -
O bangose plauko
Kruvini gaisai.
- Tu pasižadėki -
ėmė jos šnekėt. -
Pažadai tie - niekis,
Tau nereiks tekėt
Tai ne bangos marių
Kuždas paslapčiom -
Eglė žodį taria
Lūpom drebančiom. -
O seselės juokias:
- Sąlyga gera!
Judviem susituokus -
Bus graži pora.
- Prižada - tekės ji, -
Marškinius palik
Pas tėvelį tiesiai
Piršlėmis atvyk
Ir žaltys bekojis
Dingsta sumtemoj. -
Seserys kvatojas
Eidamos namo.
Eglė net pamiršo:
Kas gi betikės,
Kad žaltys jai piršos,
Kas už jo tekės?