Mums rodos: rytoj pasistengsime būti
Geresniais, naudingais, stropiais;
Mes šiandien dar šiurkštūs, rytoj būsim švelnūs,
Ryt tapsim protingais, rimtais.

Rytoj mes į tolimą šalį išvyksim
Žmonėms apie Dievą sakyt,
Rytoj sužeistųjų žaizdas aptvarstysim,
Ligonius pradėsim lankyt.

Pas užmirštą draugą rytoj mes nueisim,
Rašysim rytoj giminėms,
Ir paslaugą gerą kam nors padarysim,
Ne vien tik saviems, – svetimiems.

Rytoj paaukosim mes didelę sumą,
Nes reikia gerai apgalvot,
Reikmių juk drauguomenėj niekad nestinga,
Dar spėsim rytoj atiduot.

Be priekaištų ryt viens kitam mes atleisim,
Suprasim viens kitą tikrai,
Ir dvasines pamokas ryt mes pradėsim
Visas įgyvendint rimtai.

Sušelpsime vargšus ir alkanus žmones,
Užjausim bėdoj, liūdesy;
Dėl tuščio gyvenimo ryt atgailausim,
Gal būt, jau mirties kliedesy.

Suprasim rytoj, ką išganymas reiškia,
Ir Kristų paseksim rytoj,
Rytoj mes prieš Dievą maldoj atsiklaupsim,
Ne šiandien tiktai ir ne tuoj.

Planuojant rytojui, kurs apgaubtas rūko,
Daug metų prabėgo jau žingsniais skubiais.
O ką, jei rytojus mus kartą apgautų?
jei kartą rytojus visai neateis?