… busdamas ryte,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
atsiverti Dharmos kibirkštims
gelėse ar vaikuose, o gal paukščiuose …
… skambindamas varpąšventykloje,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
skambėti kuo tikriau kiekvieną mirksnį:
pilnai, tvirtai ir aiškiai …
… kai nusilenkiu zazen pabaigoje,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
kartoti šį įstabų lengvumą
šeimoje, su draugais ir savimi …
… kaižmonės rodo pyktį ar piktdžiugą,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
įsiklausyti įžodžių tiesą,
nepaisydamas šnekos būdo …
… laukdamas neišvengiamos mirties,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
atsiduoti gamtos dalykų eigai,
susitaikius su viskuo, kas bus …
… kai mano pastangos nuvertinamos,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
priimti savo ribotumus,
įtvirtinti savo tikrąją savastį …
… kaižlunga darbai,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
naudotis apmaudo galia
ir rūpestingai sutelkti, kas liko …
… kai mintys nepaliauja rikiuotisį eiseną,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
stebėti jų tarpus
ir atsigręžtiį tylos trupinius …
… kamuodamas save koanu,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
pasiduoti ir perleisti jį
drakonui, kuris niekad nemiega …
… kai ateina pyktis ar liudesys,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
priimti savo jausmingą prigimtį —
juk taip ašįkūniju Dao …
… kai man nelieka, ką pasakyti,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
palaidoti savo nežinojimąžinioje,
kadčia tikrai nebėražodžių …
… klausydamasis svirplių naktį,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
surasti sau vietą svirplių
ir nakties darnoje …
… jūros pakrantėje, saulei tekant,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
sugrįžti prie šios neišsemiamos jėgos,
taikingai atšniokščiančios ir nuslūgstančios …
… kaižali lapai plazda vėjyje,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
džiaugtis jėgomis, grežiojančiomis mane
veidu aukštyn, veidužemyn,
lyg ant stiebelio …
… kai traukinys dunda pylimu greta,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
prisiminti savo motiną ir tėvą,
pasvajoti, ką jie mąsto naktį …
… kai stalas padengtas vaišėms,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
priimti kiekvieną siūlomą valgį
kaip pagarbą mano senąjam keliui …
… kai kas nors vėluojaį susitikimą,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
atsisakyti praeities ir ateities,
tiesiog pailsėti ten,
kur nieko nevyksta …
… kai man pasiūlo pasimylėti,
be prasmės,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
pasisemti iš savošvelnumo
ir malonės atsargų, kai atsisakau …
… ištekliams vis senkant,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
prisiminti pusiausvyrą:
mano turtas yra skurdas kitam …
… žiūrėdamasį vidurnakčiožvaigždes,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
prisiminti, kad esaties akimirka
neturi jokių mastelių …
… kai gieda gaidžiai paryčiais,
su visomis būtybėmis išvien
duodu įžadą
pripažinti kiekvieną balsą tam chore —
štai kur tu, štai kur tu, bičiuli …
/Vertimas iš angl. pgl. Robert Aitken, The Dragon Who Never Sleeps, in: Engaged Buddhist Reader, 1996, ed. by Arnold Kotler, Parallax Press, Berkeley, California, pp. 27-36./
