Dėkoju Dovydui už psalmes – gyriaus giesmes senų laikų,
kai Kristus dar nebuvo gimęs ir patikėti buvo taip sunku.
Tu atskleidei mums Dievo tiesą, Jo išmintį išdalinai,
nors suspaudimuos ir vaitojai, jam ištikimas tu likai.

Išmokei mus pasitikėt ir nesvyruoti niekada,
padrąsinai, liepei kovoti, kaip tau patardavo Dvasia.
Mylėjai mūs Ganytoją, kurs nuveda į poilsio vietas –
žaliuojančias lankas prie vandenų, kur atsigauna mus siela –
taip būna gera ir ramu.

Apie malonę Dievo mums kalbėjai ir meilę nusidėjėliams visiems,
gailestingumą Jo beribį, mielą, kurs teikia viltį mums kaltiems.
Mes niekad nestokosim duonos ir mūs vaikai neelgetaus,
dar kartą ačiū tau už psalmes, kuriomis sušildei sielą tu žmogaus.

1995 03 20