aistros bedugnėj liepsnoji
pelenų dulkėm užgulus siela
išeini į viešą aikštę nuoga
užsismaukus šypsnio kaukę

Štai ir aš
juokdario mimikoj užgimus
dangaus prakeikta
tik nežinia už ką

parduodi kūną už skatiką
girtoj terpėj apsamanojęs vakaras
išlaižytos marmūrinės krūtys
raudonų žibintų šviesa
gašlus juokas
cigarečių dūmų rūkas
ir prostitutės išpažintis

Prakeikta
Šaižiam akių žvilgsny – praraja
Dieve
palaiminki ir ją