Prie nežinomo kapo
Aš suklumpu prie mažo kauburėlio.
Mes niekada nebuvom artimi…
Žarstau tarp pirštų birų gelsvą smėlį –
O skausme, ko nesutelpi širdy?..
Imu žvakelę, mirga jos liepsnelė…
Tešviečia ji – lyg simbolis vilties.
Dėlioju ramunes, jos apsupa ugnelę –
Vainikas šis – auka nežinimos lemties…
IVF klasė
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui