Jei ateitum į mano vakarą
Beginklis, sušalęs, apleistas,
Įkūrus senutį ugniakurą
Šilumos kambarin prileisčiau,
Kad ir vėl širdis sualsuotų
Dieną į naktį susupus,
Kad nuo užraktų išsivaduotų
Užkeiktos tylėjimui lūpos,
Kad akys, valktis numetę
Nei šviesos, nei tamsos nebijotų,
Kad nei tavo, nei mano metai
Mums daugiau niekada nemeluotų
Ir, kad mūsų pavargusios rankos
Surastų prieglobstį šiltą.
Jei ateitum į mano vakarą,
Gal ir jisai prabiltų.

Eglė Brazdžiūnienė